nukleorūgštys

nukleorgštys, nukleno rgštys, didelės molekulinės masės biopolimerai, sudaryti iš nukleotidų, sujungtų 3’,5’‑fosfodiesteriniu ryšiu. Pagal tai, koks angliavandenis (deoksiribozė ar ribozė) yra jų sudėtyje, nukleorūgštys skirstomos į dvi klases – deoksiribonukleorūgštis (DNR) ir ribonukleorūgštis (RNR). DNR molekulėje sukaupta visa genetinė informacija, reikalinga organizmui vystytis. Ji perduodama iš kartos į kartą. DNR dalis, kuri koduoja biologiškai aktyvaus produkto sintezę, vadinama genu, jo produktas gali būti baltymas arba RNR. DNR molekulės labai didelės, pvz., žmogaus DNR yra 3 300 000 kilobazių (kb) ilgio. RNR sudaro panašūs į DNR monomerai, bet biologinė funkcija skiriasi. DNR perduoda informaciją per RNR. Baltymų biosintezei svarbiausios yra trys RNR rūšys: informacinė RNR (mRNR), pernašos RNR (tRNR), ribosominės RNR (rRNR). Kitos nukleorūgštys: heterogeninė branduolio RNR (hbRNR), mažosios branduolio RNR (snRNR), mažosios branduolėlio RNR (snoRNR), interferuojančios RNR (RNRi), trumposios interferuojančios RNR (siRNR), mikro RNR (miRNR).

3060