nuosėdnė dangà, Žemės plutos elemento platformos viršutinis struktūrinis aukštas. Nuosėdinę dangą sudaro nemetamorfizuotų nuosėdinių uolienų sluoksniai, horizontaliai arba nuožulniai slūgsantys virš kristalinio pamato. Kartais nuosėdinėje dangoje aptinkamos vulkaninės dangos arba magminių uolienų intruzijos (trapai, silai). Nuosėdinės dangos vidutinis storis 3–5 km; atskirose platformos struktūrose skirtingas: anteklizėje nuosėdinė danga plonesnė, sineklizėje – storesnė, aulakogene – storiausia (iki 13–15 km). Skyduose nuosėdinės dangos nėra arba ji labai plona. Tarp senųjų (prekambro) platformų kristalinio pamato uolienų ir nuosėdinės dangos yra labai ryški struktūrinė nedarna. Riba tarp jaunųjų (fanerozojaus) platformų ir kristalinio pamato dažniausiai ne tokia aiški; kartais išskiriamas tarpinis struktūrinis aukštas. Nuosedinę dangą sudarančiose uolienose randama įvairių mineralų sąnašynų, naftos, dujų, anglies, fosforitų, boksitų.
Lietuvoje nuosėdinės dangos storis pietvakariuose (Baltijos sineklizėje) – 2300–2600 m, pietryčiuose (Baltarusijos–Mozūrijos anteklizėje) – 121–300 metrų.