nusas

nùsas (gr. noos – suvokimas, protas, mintis), senovės graikų filosofijos sąvoka, reiškianti dvasią, intelektą, pažinimo galią, pasaulio tvarkos, dėsningumo principą. Dažnai vartotas kaip logo sinonimas arba laikytas logo aukščiausia pakopa, momentinės įžvalgos protu galia. Anaksagoras Klazomenietis nusą traktavo kaip beformę materiją tvarkančią jėgą, protingą impulsą. Platonas nusą (protą) suvokė kaip už logą aukštesnę mąstymo galią, analogišką juslinei pagavai: nusas mąstymo objektus pagauna iš karto ir panoramiškai, t. y. viską reginčiu būdu, jis leidžia įžvelgti idėjas (eidus). Aristotelis nusą apibrėžė kaip pasaulio sielą, idėjų vienovę, formų formą, gryną aktyvumą, pirmąjį postūmį. Neoplatonikai nusu vadino iš vienio kylančią dvasią, kuri yra daiktų amžinųjų provaizdžių sritis. Nuso sąvoka plėtota vidurinių amžių filosofijos.