Roussillono ochros kalnai (Prancūzija)
ochrà (gr. ōchros – blyškus, gelsvas), gamtinis neorganinis pigmentas. Sudaryta iš geležies oksido hidratų, daugiausia Fe2O3·H2O (hetito, limonito), ir molio, kartais silicio (IV), kalcio ir magnio oksidų priemaišų. Purūs šviesiai geltonos (Fe2O3 12–20 % masės), geltonos (22–45 %), auksinės (45–80 %), kartais tamsiai rudos arba raudonos spalvos dulkiški milteliai. Atspari šviesai ir cheminėms medžiagoms (tirpsta tik koncentruotoje druskos rūgštyje), netirpsta vandenyje. Kaitinama aukštesnėjei nei 150 °C temperatūroje netenka vandens ir virsta raudonu Fe2O3. Naudojama dažams gaminti, cementui, plastikams, gumai, popieriui dažyti. Gamtinė ochra dažnai keičiama dirbtine (12 % geltono Fe2O3·H2O ir 88 % kaolino), kuri gaunama sintetinį geltoną pigmentą maišant su kaolinu. Akmens amžiuje ochra naudota tapymui ant uolų, sienų, iki žalvario amžiaus raudonąja ochra Europoje pabarstydavo kapaduobes.
Ochra t. p. vadinamas geltonas arba gelsvai rudas molis, turintis labai daug geležies hidroksidų. Lietuvoje ochros pasitaiko molyje, aleurite, smėlyje. Ochra yra kai kurių oksidų klasės mineralų pavadinimo sudedamoji dalis, pvz., bismuto ochra, kadmio ochra (grinokitas), kobalto ochra (asbolanas), nikelio ochra (anabergitas).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.