Odišà (Odisha), iki 2011 Orissa (Orisà), valstija Indijos rytuose, prie Bengalijos įlankos. Plotas 155 707 km2. 41,98 mln. gyventojų (2011); daugiausia odijai (orijai). Centras ir didžiausias miestas − Bhubanešvaras (885 400 gyventojų, 2011; aglomeracijoje 1,8 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2011): Katakas (663,2), Raurkela (552,2), Brahmapuras (356,6). Oficiali kalba − odijų (orijų). Gyventojų vidutinis tankis 270 žm./km2 (tankiausiai gyvenama Bengalijos įlankos pakrantėje). Miesto gyventojų 16,7 % (2011).
Kranto linijos ilgis 476 kilometrai. Didumą Odišos teritorijos užima Dekano plokščiakalnio rytinis pakraštys. Šiaurėje yra Čota Nagpuro plokščiakalnis, rytuose − Rytų Ghatų kalnai (didžiausias aukštis 1672 m, Deomali kalnas). Išilgai Bengalijos įlankos eina pakrantės lyguma, suskaidyta upių deltų. Subekvatorinis musoninis klimatas. Metinė vidutinė temperatūra 20 °C. Per metus iškrinta apie 1800 mm kritulių (daugiausia birželį−spalį). Didžiausios upės − Mahanadi ir Brahmani (abi teka į Bengalijos įlanką). Didžiausias druskingas ežeras − Čillikos (Bengalijos įlankos pakrantėje). Vyrauja geltonžemiai, pakrantės deltoje − šlynžemiai. Miškai užima 37 % teritorijos (daugiausia auga tikmedžiai, santalai); pakrantėje yra mangrovių. Nandano Kanano nacionalinis parkas, Čandkos dramblių, Simplipalo tigrų rezervatai. Čota Nagpuro plokščiakalnyje kasama chromo (98,4 % Indijos išteklių), nikelio (91,8 %), mangano (67,6 %), geležies (32,9 %) rūdos, anglys (Talčerio telkinys), Odišos pietuose − grafitas (71,0 %), boksitai (59,5 %), t. p. dolomitai, molis, smėlis, kaolinas. Elektrą gamina hidroelektrinės (didžiausia − Hirakudo prie Mahanadi upės; galia 270 MW) ir šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimis). Juodoji (Raurkeloje) ir spalvotoji (aliuminio − Sambalpure) metalurgija, mašinų, šaldytuvų (Čaudvare) gamyba, chemijos (trąšų − Raurkeloje, gumos, farmacijos), plaušienos ir popieriaus, stiklo, statybinių medžiagų (cemento − Radž Gangpure), tekstilės, siuvimo, odos, maisto (cukraus, aliejaus, malimo) pramonė. Rago, dramblio kaulo, filigraninių sidabro ir aukso dirbinių (Katake), krepšių pynimo, medžio dirbinių dailieji amatai. Žemės ūkyje dirba apie 76 % valstijos dirbančių gyventojų. Auginama ryžiai (80 % pasėlių), kukurūzai, soros, arachiai, džiutai, cukranendrės, kokosai, prieskoniniai (imbierai, pipirai), pupiniai augalai, tabakai, veisiama galvijai, avys. Kalnuose kertami vertingų rūšių medžiai (tikmedžiai, santalai). Žvejyba. Išilgai Bengalijos įlankos pakrantės eina Kalkutos−Madraso geležinkelis ir plentas, Orissos šiaurine dalimi − Kalkutos−Bombėjaus plentas. Paradvipo jūrų uostas (krovinių apyvarta 26,67 mln. t; 2003−04). Svarbiausi turistiniai objektai − religiniai centrai (Bhubanešvaras, Puri, Konarkas, Joranda, Sambalpuras), Nandano Kanano nacionalinis parkas, tigrų rezervatai, Gopalpuro pajūrio kurortas.
Istorija
Senovės laikais dabartinėje Odišos teritorijoje buvo Kalingos valstybė. 1038–1435 kraštą valdė Gangų, 1435–1540 – Gadžapatų valstybės. 1568 užėmė Bengalijos musulmonų valdovai, 1578 – Didieji Mogolai. 1714–47 valdė Bengalijos nabobai, vėliau – marathai, nuo 1803 – britų Ost Indijos bendrovės valda (vadinta Orissa). 1817–18 įvyko sukilimas prieš britus. 1866 Orissoje kilo didelis badas. 1912 sudaryta Orissos ir Biharo provincija, kuri 1936 buvo padalyta į Orissos ir Biharo provincijas. Nuo 1949 Orissa – Indijos valstija. 1999 Orissą nusiaubė didelis ciklonas.
2011 įteisintas oficialus valstijos pavadinimas Odiša (odijų kalba).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.