okliùzija (lot. occlusio – uždarymas, paslėpimas), dviejų vienalaikių jaudinimų sąveika, dėl kurios bendras (suminis) rezultatas yra mažesnis negu pavienių jaudinimų suma. Okliuzijos priežastis yra ta, kad abu jaudinimai turi bendrų neuronų ir tarpneuroninių ryšių (sinapsių). Okliuziją aprašė ir jos mechanizmą paaiškino Ch. S. Sherringtonas (Didžioji Britanija).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.