Òlafas II Šventàsis (Olav II den Hellige), Òlafas II Hãraldsonas apie 995 1030 07 29Stiklestad, Norvegijos karalius (1015–28). Šventasis (šventė 07 29). Inglingų dinastijos. Haraldo I Gražiaplaukio provaikaitis, Haraldo III Rūsčiojo netikras brolis, Magnuso I Gerojo tėvas. Jaunystėje dalyvavo vikingų žygiuose į Angliją (1009–11) ir Šiaurės Prancūziją (1013 Normandijoje buvo pakrikštytas), 1014 padėjo Etelredui II kariauti su danais. 1015 sugrįžo į Norvegiją ir pasiskelbė karaliumi. 1016 nugalėjo iki tol šalį valdžiusį Ladės jarlą Sveną. Suvienijo ir centralizavo Norvegiją. Diegė krikščionybę, steigė vyskupijas, pasikvietė 4 anglosaksų vyskupus, kodifikavo naujus bažnytinius įstatymus. Olafo II Šventojo reformoms nepritarė dauguma šalies didikų. Dėl jų, remiamų Anglijos ir Danijos karaliaus Knuto Didžiojo, maišto Olafas II Šventasis 1028 pabėgo į Didįjį Naugardą. 1030 sugrįžęs bandė atgauti sostą. Žuvo mūšyje su Knuto Didžiojo šalininkais. Netrukus buvo paskelbtas kankiniu, 1164 kanonizuotas. Laikomas Norvegijos globėju.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.