Olándijos kãras, Prancūzijos ir Olandijos vadovaujamų valstybių koalicijų karas (1672–78). Karo iniciatorė – Prancūzija, kuri siekė sutvirtinti savo hegemoniją Europoje ir susilpninti Olandiją. 1670 Prancūzija sudarė prieš Olandiją nukreiptą sąjungą su Anglija, 1672 – su Švedija. 1672 Anglija pradėjo karą jūroje (Anglijos–Olandijos karai), Prancūzija – sausumoje. Prancūzijos kariuomenė (vadai Louis II de Condé, Turenne’as) užėmė kelias stiprias olandų tvirtoves ir įsiveržė į šalies gilumą, grasindama Amsterdamui. Įsiveržusią į šalį Prancūzijos kariuomenę olandai sustabdė atidarę užtvankų šliuzus ir užtvindę dalį teritorijos. Olandijos kariuomenės vadu buvo paskirtas Vilhelmas III Oranietis. 1673–74 sudaryta antiprancūziška koalicija; į ją įstojo Šventoji Romos imperija, kai kurios vokiečių žemės (Brandenburgas ir kitos), Ispanija, Danija; 1674 iš karo pasitraukė Anglija. Prancūzijos kariuomenės nesėkmės prie Reino, Švedijos – Pomeranijoje privertė Prancūziją pradėti derybas. Pagal 1678–79 Nijmegeno taikos sutartis Prancūzija sutiko išvesti kariuomenę iš užimtų Olandijos vietų, bet jai buvo paliktos kai kurios teritorijos (tarp jų Franche-Comté). Prancūzija sutvirtino savo hegemoniją Europoje.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.