oliãvimai, šūksniai, šūksninės dainos arba instrumentiniai signalai piemenims susišaukti, Sekminių ryto šūksniai pramigusiam piemeniui išjuokti. Pramigusį piemenį išjuokti labiausiai mėgta Užnemunėje, kartais ir Šiaurės Lietuvoje – apie Mažeikius, Žagarę. Suvalkijoje piemuo pravardžiuotas spirgučiu, Žemaitijoje – ginaliu. Oliavimo pavadinimas kilęs iš garsažodžių: olia, olio, olo oolo, oli ololo, olialio, vai ola, vali vola, vati vola, violia, alio, alo, loo loo ir kitokių. Panašių garsažodžių yra ir kitų Europos tautų piemenų šūksniuose bei dainose: austrų (halarei), estų (elle, leelo), latvių (lalo), lenkų (hola), rumunų (alau, elaua), slovakų (helo).
Oliuojama ypatingu būdu – kuriuo nors vienu arba keliais pirštais virpinant gerklas. Dėl to išgaunamas savotiškas tremolo (arba triliavimas), dažnai vartojamas glissando. Oliuojama ne tik balsu, bet ir pučiamaisiais muzikos instrumentais: švilpynėmis, Sekminių rageliu, trimitu, rageliais, lamzdeliais, ožragiu. Muzikinė išraiška pagrįsta improvizacija. Ritmas nereguliarus, kartais galima aptikti tam tikras ritmo grupes. Kai kurie oliavimai sudaryti vien iš garsažodžių, kiti iš dviejų dalių – garsažodžių ir teksto (šios dalys tarpusavyje įvairiai derinamos). Panašus atlikimo būdas žinomas Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Turkmėnijoje ir kitur.
L: Aukštaičių melodijos / parengė L. Burkšaitienė ir D. Krištopaitė Vilnius 1990; L. Liaudanskaitė-Surkienė Improvizacija folklore / Sekminių piemenų oliavimai: improvizacija kaip struktūra Vilnius 1999; L. Liaudanskaitė Oliavimai pavasario kalendorinių švenčių ir apeigų kontekste / Liaudies kultūra 2001 nr. 4.
1769
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.