opozcija (lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša), vienodomis sąlygomis vartojamų skirtingų kalbos elementų priešprieša funkcijos ar reikšmės pagrindu. Opozicija būna fonologinė, morfologinė ir kitokia. Fonologinė – kai fonemų arba priegaidžių opozicijos savarankiškai atlieka distinktyvinę funkciją. Pvz., fonemų /l/ ir /l′/ opozicija prieš užpakalinės eilės balsius (žalù : žaliù), fonemų /i/ ir /i./, /t/ ir /d/ opozicija (trs : trỹs, bãtas : bãdas), tvirtapradės ir tvirtagalės priegaidės opozicija (šáuk : šaũk). Fonologinių opozicijų teorija labiausiai išplėtota Prahos lingvistų būrelio fonologų veikaluose.
A. Girdenis Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai Vilnius 2003.
905
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.