optatỹvas (lot. optativus – geidžiamasis), geidžiamóji núosaka, senovės indoeuropiečių kalbų nuosaka, kurios formos reiškė norimą ar galimą veiksmą. Pvz.: sanskrito bharēt, graikų pheroi ‘tenešie’, lotynų siēt ‘tebūnie’. Optatyvo liekanomis laikomos lietuvių kalbos liepiamosios nuosakos 2 asmens formos be priesagos -k‑ (jos randamos senovės raštuose ir tarmėse, pvz., stóvy ‘stovėk’, prãšai ‘prašyk’) ir 3 asmens formos su galūnėmis ‑ie, ‑i (teeiniẽ, teprãšai). Optatyvu kalbotyroje dar vadinama lietuvių ir kai kurių kitų kalbų tariamoji nuosaka.
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.