oscilografas
oscilogrãfas (lot. oscillo – svyruoju + gr. graphō – rašau), įtaisas elektrinių dydžių kitimui laiko atžvilgiu sekti arba tiems dydžiams matuoti. Oscilografu registruojamas (oscilogramoje) arba tik stebimas (osciloskopu) elektrinių dydžių (elektros srovės, įtampos) kitimas, t. p. ir matuojami įvairūs elektriniai dydžiai (pvz., įtampa, srovės stipris ir dažnis, fazių skirtumas). Gaunama fizikinių dydžių priklausomybės nuo laiko kreivė – oscilograma. Pakeitus neelektrinius dydžius elektriniais oscilografu t. p. galima registruoti arba stebėti kitus greitai kintančius dydžius, pvz., slėgį, temperatūrą, pagreitį, greitį, sukimosi dažnį. Būna veidrodinis (optinis), sudarytas iš veidrodinio galvanometro ir optinės sistemos, ir elektroninis (turi elektroninį vamzdį, kurio veikimas pagrįstas elektronų pluošto arba kelių pluoštų valdomu judėjimu vakuume).
Naudojamas medicinoje, technikoje, moksliniuose tyrimuose kintamiesiems procesams analizuoti. Vienu metu gali registruoti iki keliasdešimt procesų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.