pakraštinės jūros
pakraštnės jros, prie žemynų prisišlieję dideli vandens baseinai, negiliai įsiterpę į sausumą, nuo vandenyno atskirti salų grandinėmis, pusiasaliais arba dugno slenksčiais. Pakraštinės jūros būna seklios (iki 500 m gylio), daugiausia plyti šelfo zonoje. Pakraštinių jūrų fizinės-geografinės sąlygos ir hidrologinis režimas panašus į vandenyno, tačiau vandens apykaitą su juo kai kur trukdo dugno slenksčiai.
Skiriamos pakraštinės šelfinės (Arkties vandenyno – Barentso, Karos, Laptevų jūra; Atlanto – Karibų, Šiaurės; Indijos – Andamanų; Ramiojo vandenyno – Beringo, Geltonoji, Japonijos, Pietų ir Rytų Kinijos, Ochotsko) ir pakraštinės atvirosios (Norvegijos jūra) jūros. Pakraštinės atvirosios jūros būna daug gilesnės, plyti ir už šelfo ribų.
254
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.