Pakrúojo rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje, Latvijos pasienyje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Pakruojo rajono savivaldybės šiaurę užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis, pietus – Mūšos‑Nemunėlio žemumos vakarinė dalis. Žemumas skiria Linkuvos kalvagūbris. Aukščiausia savivaldybės vieta yra pietvakariuose – 100 metrų. Sausio vidutinė temperatūra –5,2 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 545 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Mūša su dešiniaisiais intakais Šiladžiu, Kruoja, Daugyvene. 9 tvenkiniai. Dirvožemiai daugiausia lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio glėjiškieji rudžemiai ir glėjiškieji išplautžemiai, yra karbonatingųjų rudžemių bei paprastųjų išplautžemių, šlynžemių, salpžemių, durpžemių. Miškai užima 19,5 % savivaldybės teritorijos; didžiausi – Gedžiūnų, Klusiškių, Laumenio, Pakruojo, Rozalimo. Vyrauja mišrieji miškai, yra eglynų, beržynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – dolomitas (Petrašiūnų II, Klovainių, Krivaičių karjerai) ir žvyras. Draumėnų kraštovaizdžio, Linkuvos draustinis, Glėbavo draustinis, Daugyvenės hidrografinis, Laumekių botaninis, Laumenio botaninis zoologinis draustiniai. Gamtos paminklai: 5 botaniniai (ąžuolai: Klovainių, Rozalimo, Storasis Klovainių, Storasis Pamūšio, Šilų), 3 geologiniai (Bulotiškio akmuo, Kundročių akmuo, Raudonpamūšio atodanga), geomorfologinis (Lapgirio ozas).
Linkuvos kalvagūbris
Ūkis
Maisto (daugiausia duonos), tekstilės (linų pluošto), medienos apdirbimo, keramikos (bendrovė Pakruojo keramika) pramonė, dolomitinės skaldos (Dolomitas, Klovainių skalda) gamyba.
Susisiekimas
Per Pakruojo rajono savivaldybės teritoriją eina Šiaulių–Pasvalio plentas.
Sveikatos apsauga
Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, socialinių paslaugų centrai, vaikų globos namai.
Švietimas ir kultūra
2 gimnazijos ir jų skyriai, progimnazija ir jos skyriai, specialioji mokykla, mokykla-daugiafunkcis centras, 5 vaikų lopšeliai‑darželiai, 3 vaikų darželiai, 1 darželis-daugiafunkcis centras, suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras, muzikos mokykla, sporto centras, pedagoginė psichologinė tarnyba. 10 bažnyčių, parapijiniai vaikų namai, 2 kultūros centrai, 9 kultūros namai, 4 laisvalaikio salės, biblioteka (21 filialas). Pakruojo turizmo informacijos centras. Pakruojo krašto muziejus Žiemgala (Žeimelis), J. Paukštelio memorialinis kambarys (Titoniai), J. Pakalnio memorialinė sodyba (Veselkiškiai), Rozalimo kraštotyros muziejus, Pakruojo dvaro ansamblis ir kitos lankytinos vietos.
Pakruojo dvaro rūmai (19 a. pradžia, restauruoti 1959, 1968, 2013)
bendrovė Klovainių skalda (priekyje dolomitmilčių laukas)
Istorija
Pakruojo rajonas buvo sudarytas 1950 iš panaikintų apskričių: iš Šiaulių – 15, Radviliškio – 9 ir Joniškio – 2 apylinkių. Rajono plotas buvo 750 km2. 1974 buvo du rajono pavaldumo miestai (Linkuva, Pakruojis). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 pradžioje, 1963 ir 1972 buvo 10, 1985 – 8 apylinkės. 1959 pabaigoje prie Pakruojo rajono prijungta Linkuva ir 13 panaikinto Linkuvos rajono apylinkių. 2000 vietoj Pakruojo rajono įsteigta Pakruojo rajono savivaldybė. 2008 12 29 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta 50 seniūnaitijų. 2001 buvo 29 458, 2011 – 23 745, 2021 – 18 827 gyventojai.
2
Lygumai
Klovainių ąžuolas
Pakruojo rajono savivaldybės žemėlapis
-Pakruojo rajonas