pameistrỹs, gzelis, vidurinių amžių amatininkas, neturintis nuosavos dirbtuvės ir dirbantis meistro samdiniu. Dažniausiai pameistriu tapdavo kelerius metus pas meistrą pasimokęs mokinys, bet, kitaip nei šis, pameistrys gyvendavo atskirai ir galėjo turėti savo šeimą. Pameistrys negalėjo būti cecho nariu (juo galėjo tapti tik meistras). Kai kuriuose Europos kraštuose, pvz., Vokietijoje, pameistriai dažnai keliaudavo iš miesto į miestą, kad perimtų įvairių meistrų patirtį.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.