pamflètas (lot. Pamphilus – meilės romano veikėjas), aštraus poleminio turinio satyrinės meninės prozos ir publicistikos žanras, kuriam būdinga hiperbolė, šaržas, komizmas, groteskas. Pamfleto moto – 1 a. romėnų poeto Marcialio žodžiai: ydas pasmerkt asmenų, bet neminėt jų vardų (lotynų kalba Parcere personis, dicere vitiis). 16 a. nedidelėmis brošiūromis leisti Nyderlanduose. Žymiausias pamfleto pavyzdys – Erazmo Roterdamiečio Pagiriamasis žodis kvailybei (Encomium moriae, sive Stultitiae laus 1509).
Pamfleto žanras lietuvių literatūroje
Lietuvoje karikatūriško, pašiepiamojo pobūdžio kūriniuose paprastai pateikiami neigiami visuomeninio ar politinio gyvenimo įvykiai, žalingi reiškiniai ir faktai, dažniausiai kritikos objektu tampa politikų, valdininkų ar kitų socialinių sluoksnių ydos, kvailumas, arogancija, smukusi dorovė. Lietuvos teritorijoje paplito rankraštiniais tekstais – sarkastiškais komentarais apie politinius įvykius (Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybas, karalių rinkimus, Targowicos konfederaciją). Lietuvių kalba atsirado kaip politinės publicistikos forma. Pamfleto bruožų turi V. Kudirkos aktualios politinės tematikos satyriniai kūriniai, kuriuose išjuoktas garbėtroškų caro žandarų ir viršininkų noras susireikšminti, pagarsėti, gauti vadinamąjį kryželį (Cenzūros klausimas 1897). Žemaitė pajuokė kaimo žmonių tamsumą ir prietaringumą, caro valdininkų girtuoklystę ir amoralumą (komedija Valsčiaus sūdas 1900), K. Boruta pašiepė smetoninį saugumą (apysaka Namas Nr. 13 1928), I. Šeinius – hitlerinį rasizmą (Siegfried Immerselbe atsijaunina 1934). P. Cvirka straipsnyje Smetonos kiemo gaidys, arba Pakštas Kazys (1944) satyrinėmis hiperbolėmis išjuokė K. Pakštą. Pamfletų (su humoreskomis ir feljetonais) paskelbė Jonas Bulota (knygos Paveldėta liga 1962, Smeigtuko galvutė 1973), pamflete Mindaugo II rūmų dama autorius ironiškai komentuoja 20 a. pradžios Lietuvos veikėjų mėginimą pasikviesti iš Vokietijos imperijos naują Lietuvos karalių (išspausdinta knygoje Katė maiše 1966). Pamfletus rašo laikraščių ar žurnalų autoriai, kritikuojantys politinių partijų ir jų veikėjų ideologijas, valdžios elgseną ir veiksmus. Pamfletų kritikos objektu yra ne tiek konkretus asmuo, kiek apibendrintas socialinio blogio nešėjas (R. Gudaičio romanas Metaforų medžiotojai 1987, V. Petkevičiaus apysaka Abra kadabra 1991, A. Juozaičio pamfletas Klikos anatomija 1991). Alegorinių pamfletų laikraštyje Respublika yra paskelbęs Frederikas Jansonas (Džiunglių poravimosi meto ypatumai, išspausdinta Audronės Bitinienės knygoje Publicistinis stilius 2007).
923