Panevėžio apskritis

Pãnevėžio apskrits yra Lietuvos šiaurės rytuose. Rytuose ribojasi su Utenos apskritimi, pietryčiuose – su Vilniaus apskritimi, vakaruose – su Šiaulių apskritimi, pietuose – su Kauno apskritimi. Šiaurėje apskritis ribojasi su Latvija. Plotas 7878 km² (12,1 % Lietuvos ploto). 216 233 gyventojai (2021; 8,4 % Lietuvos gyventojų). Centras – Panevėžys.

Apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Biržų rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė ir Rokiškio rajono savivaldybė. 11 miestų, 2812 kaimo gyvenamųjų vietovių. 96,3 % apskrities gyventojų yra lietuviai, 2,5 % – rusai, 0,3 % – ukrainiečiai, yra lenkų, baltarusių, latvių. Miesto gyventojų 59 %. Gyventojų vidutinis tankis 27 žm./km². Tankiausiai apgyvendinta Panevėžio miesto, rečiausiai – Panevėžio rajono savivaldybių teritorijos. 81,4 % apskrities gyventojų yra katalikai, 1,2 % – evangelikai reformatai, 1,0 % – stačiatikiai, 0,7 % – sentikiai, 0,1 % – evangelikai liuteronai. Panevėžio apskrities didžioji dalis yra Vidurio Lietuvos žemumoje. Apskrities pietvakarinis pakraštys yra Žemaičių aukštumoje, pietrytinė dalis – Nevėžio žemumoje, šiaurinė – Žiemgalos ir Mūšos–Nemunėlio žemumose, kurias skiria Linkuvos kalvagūbris. Apskrities aukščiausias taškas – 175 m (Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Aukštaičių aukštumos pakraštyje).

Panevėžio apskrities herbas

Didžiausios upės – Nevėžis, Mūša, Lėvuo, Nemunėlis (juo eina Lietuvos–Latvijos siena), Apaščia. 42 valstybinės reikšmės ežerai, didžiausi – Sartų, Širvėnos, Dviragio, Rašų, Notigalės, Kilučių, Našio, Juodžio. 42 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausi – Kupiškio ir Beičių. Miškingumas 27,3 % (miškingiausia yra Panevėžio rajono, mažiausiai miškinga – Pasvalio rajono savivaldybės teritorijos); didžiausi miškai – Biržų, Žalioji, Šimonių girios. Didžiausios pelkės – Laukesos, Purvų‑Guodžių, Žarčių, Suvainiškio, Notygalės. Saugomos teritorijos: Biržų regioninis parkas, Krekenavos regioninis parkas, Sartų regioninis parkas; valstybiniai draustiniai: 2 geologiniai, 3 hidrografiniai, 5 botaniniai, botaniniai zoologiniai, 7 telmologiniai, 2 kraštovaizdžio, 3 geomorfologiniai, pedologinis, ornitologinis.

Apskrityje pagaminama 8,3 % Lietuvos pramonės produkcijos. Daugiau kaip 50 % apskrities pramonės produkcijos pagamina maisto pramonė. Išplėtota medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (plytų, gelžbetonio gaminių), stiklo, chemijos (plastikų), tekstilės (linų) pramonė, kėbulų, priekabų, automobilių kompresorių gamyba. Kasama žvyras, molis, durpės. Žemės ūkio naudmenos užima 50 % apskrities teritorijos, iš jų 80 % – ariamoji žemė, 19 % – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % – sodai ir uogynai. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę.

Panevėžio apskrities žemėlapis

Per Panevėžio apskritį eina Via Baltica ir Vilniaus–Panevėžio–Klaipėdos automobilių magistralės, Radviliškio–Daugpilio (Latvija) geležinkelis. Žemėlapis.

Istorija

1843 iš Upytės apskrities sudaryta Panevėžio apskritis buvo Lietuvos vidurinėje dalyje, abipus Nevėžio aukštupio. Centras Panevėžys. 1843 apskrityje buvo 2 miestai – Panevėžys ir Šeduva. Plotas 1897 buvo apie 5500, 1914 – 6215, 1917 – 2130, 1923 – 3972, 1939 – 4382, 1949 – 2194 km². Su Panevėžiu 1897 buvo 222 900, 1914 – 259 700, 1923 – 153 100, 1939 – 179 500 gyventojų. Iki 1915 apskritis priklausė Kauno gubernijai, 1915–18 – Oberosto Lietuvos sričiai, 1918–40 buvo nepriklausomos Lietuvos, nuo 1940 LSSR administracinis teritorinis vienetas. 1941–44 priklausė Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardai. 1919 ir 1933 buvo 16, 1924 – 17, 1949 – 12 valsčių. 1919–50 valsčiai: Andrioniškio (1919–33), Berčiūnų (1947–50), Krekenavos (1920–46), Kupiškio (1919–46), Miežiškių (1920–33, 1947–50), Naujamiesčio (1919–50), Panevėžio (1919–50), Piniavos (1919–33, 1947–50), Pumpėnų (1926–47), Pušaloto (1919, 1926–47), Raguvos (1919–50), Ramygalos (1919–50), Rozalimo (1919–47), Sidabravo (1947–50), Smilgių (1919–50), Stumbriškių (1919), Subačiaus (1919–46), Surdegių (1919), Šeduvos (1919–47), Šimonių (1920–46), Troškūnų (1919–46), Truskavos (1947–50), Vadoklių (1920–50), Viešintų (1919–46). 1949 apskrityje buvo 1 respublikinio pavaldumo miestas (Panevėžys), 10 miestelių, 103 apylinkės. 1950 06 Panevėžio apskritis pertvarkyta į Panevėžio rajoną, dalis teritorijos perduota Joniškėlio, Ramygalos, Šeduvos ir Troškūnų rajonams (Panevėžio rajono savivaldybė. ISTORIJA). 1995 apskritis atkurta.

2004 patvirtintas Panevėžio apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.