Pãnevėžio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinėje dalyje. Panevėžio rajono savivaldybės šiaurinė dalis yra Mūšos‑Nemunėlio žemumoje, likusioji – Nevėžio žemumoje. Savivaldybės paviršius žemėja į šiaurę ir pietus (žemiausia vieta yra pietuose, prie Nevėžio, 30 m), aukštėja į vakarinį ir rytinį pakraščius (aukščiausia vieta yra prie Ukmergės rajono savivaldybės ribos, ties Briežvalkiu, 88 metrai). Sausio vidutinė temperatūra 0,6 °C, liepos 18 °C. Per metus iškrinta 621 mm kritulių.
Panevėžio rajono savivaldybės herbas
1
Per savivaldybę teka Pyvesa, Lėvuo su intaku Įstru, Nevėžis su intakais Alanta, Juoda, Upyte, Linkava (kairieji), Juosta, Kiršinu, Vadaktimi (dešinieji), 12 ežerų, 17 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio, glėjiškieji rudžemiai ir glėjiškieji išplautžemiai, yra glėjiškųjų jauražemių bei karbonatingųjų išplautžemių ir karbonatingųjų rudžemių, smėlžemių, šlynžemių, durpžemių, salpžemių. Miškai užima 34,2 % savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai – Žalioji giria, Gėlainių, Gitėnų, Raguvos, Gustonių. Auga daugiausia beržynai ir mišrūs miškai, yra pušynų, eglynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras. Krekenavos regioninio parko didžioji dalis, Naudvario, Viržonų draustiniai, Žaliosios girios draustinis, Juostos hidrografinis, Sanžilės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 1 botaninis (kadagys), 7 geologiniai (akmenys: Banionių, Barklainių, Didysis, Mukolas su Mukoliuku, Naujamiesčio, Rapolas, Velnio pėda), 1 hidrogeologinis (Vilktupio šaltinis).
Maisto (daugiausia mėsos – bendrovės Krekenavos agrofirma, Ristva; duonos, pieno) pramonė, kombinuotųjų pašarų, baldų (Raguvos baldų ir ko), statybinių medžiagų gamyba. Veisiami stumbrai (Pašilių stumbrynas).
Per Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją eina Via Baltica ir Vilniaus–Panevėžio–Klaipėdos automobilių magistralės, plentai į Anykščius, Biržus, Kėdainius, Rokiškį. Per savivaldybę eina Radviliškio–Daugpilio (Latvija), Aukštaitijos siaurasis geležinkeliai. Įstros, Rojūnų aerodromai.
2021 buvo 7 gimnazijos ir 4 jos ugdymo skyriai, progimnazija, 2 pagrindinės mokyklos ir 2 jų ugdymo skyriai, 2 vaikų darželiai‑mokyklos ir 1 skyrius, 8 vaikų lopšeliai‑darželiai, muzikos mokykla, 12 kultūros centrų, viešoji biblioteka ir 35 jos filialai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis. 15 bažnyčių. Poliklinika, 2 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, 23 medicinos punktai. 7 socialinės globos namai. Viešoji biblioteka turi tris literatūros muziejus: J. Tumo‑Vaižganto ir Knygnešių (Ustronė), G. Petkevičaitės‑Bitės (Puziniškis), M. Grigonio (Senamiesčio vienkiemis). Smilgių muziejus‑etnografinė sodyba, J. Zikaro memorialinis (Paliukai), Linų (Stultiškiai) muziejai, Naudvario, Liberiškio, Bistrampolio, Alančių dvarų sodybos. Upytės piliavietė ir kitos lankytinos vietos.
Linų muziejus
Istorija
Panevėžio rajonas sudarytas 1950 iš 40 panaikintų Panevėžio apskrities ir 3 Kupiškio apskrities apylinkių. Rajono plotas 937 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas Panevėžys. 1974 buvo 1 rajono pavaldumo miestas (Ramygala). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 12, 1963 – 13, 1972 – 16, 1985 – 13 apylinkių. 1959 prie Panevėžio rajono prijungtos panaikintų rajonų apylinkės: po vieną Troškūnų ir Vabalninko, trys Joniškėlio. 1962 prie Panevėžio rajono prijungtas Ramygalos rajonas ir dvi Radviliškio rajono apylinkės. 4 Panevėžio rajono apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. Panevėžys nuo 1986 – respublikinio pavaldumo miestas, rajonui nepriklauso. 2000 vietoj Panevėžio rajono įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė.
Pašilių stumbrynas
Naujamiesčio akmuo
Upytės piliavietė (Čičinsko kalnas)
Panevėžio rajono savivaldybės žemėlapis
-Panevėžio rajonas