Pãnevėžio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinėje dalyje. Panevėžio rajono savivaldybės šiaurinė dalis yra Mūšos‑Nemunėlio žemumoje, likusioji – Nevėžio žemumoje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Savivaldybės paviršius žemėja į šiaurę ir pietus (žemiausia vieta yra pietuose, prie Nevėžio, 30 m), aukštėja į vakarinį ir rytinį pakraščius (aukščiausia vieta yra prie Ukmergės rajono savivaldybės ribos, ties Briežvalkiu, 88 metrai). Sausio vidutinė temperatūra 0,6 °C, liepos 18 °C. Per metus iškrinta 621 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Pyvesa, Lėvuo su intaku Įstru, Nevėžis su intakais Alanta, Juoda, Upyte, Linkava (kairieji), Juosta, Kiršinu, Vadaktimi (dešinieji), 12 ežerų, 17 tvenkinių.
Pašilių stumbrynas
Naujamiesčio akmuo
Dirvožemiai daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio, glėjiškieji rudžemiai ir glėjiškieji išplautžemiai, yra glėjiškųjų jauražemių bei karbonatingųjų išplautžemių ir karbonatingųjų rudžemių, smėlžemių, šlynžemių, durpžemių, salpžemių. Miškai užima 34,2 % savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai – Žalioji giria, Gėlainių, Gitėnų, Raguvos, Gustonių. Auga daugiausia beržynai ir mišrūs miškai, yra pušynų, eglynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.
Krekenavos regioninio parko didžioji dalis, Naudvario, Viržonų draustiniai, Žaliosios girios draustinis, Juostos hidrografinis, Sanžilės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 1 botaninis (kadagys), 7 geologiniai (akmenys: Banionių, Barklainių, Didysis, Naujamiesčio, Rapolas, Velnio pėda), 1 hidrogeologinis (Vilktupio šaltinis).
Ūkis
Maisto (daugiausia mėsos – bendrovės Krekenavos agrofirma, Ristva ir Ko; duonos, pieno) pramonė, kombinuotųjų pašarų, baldų (Raguvos baldų ir ko), statybinių medžiagų gamyba. Veisiami stumbrai (Pašilių stumbrynas).
Susisiekimas
Per Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją eina Via Baltica ir Vilniaus–Panevėžio–Klaipėdos automobilių magistralės, plentai į Anykščius, Biržus, Kėdainius, Rokiškį. Per savivaldybę eina Radviliškio–Daugpilio (Latvija), Aukštaitijos siaurasis geležinkeliai. Įstros, Rojūnų aerodromai.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
4 gimnazijos, progimnazija, 2 pagrindinės mokyklos, 2 mokyklos-darželiai, 5 lopšeliai‑darželiai, muzikos mokykla. Poliklinika, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, medicinos punktai, socialinės globos namai. 12 kultūros centrų, viešoji biblioteka ir 35 jos filialai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis. 15 bažnyčių. Viešoji biblioteka turi tris literatūros muziejus: J. Tumo‑Vaižganto ir Knygnešių (Ustronė), G. Petkevičaitės‑Bitės (Puziniškis), M. Grigonio (Senamiesčio vienkiemis). Smilgių muziejus‑etnografinė sodyba, J. Zikaro memorialinis (Paliukai), Linų (Stultiškiai) muziejai, Naudvario, Liberiškio, Bistrampolio, Alančių dvarų sodybos. Upytės piliavietė ir kitos lankytinos vietos.
Istorija
Panevėžio rajonas sudarytas 1950 iš 40 panaikintų Panevėžio apskrities ir 3 Kupiškio apskrities apylinkių. Rajono plotas 937 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas Panevėžys. 1974 buvo 1 rajono pavaldumo miestas (Ramygala). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 12, 1963 – 13, 1972 – 16, 1985 – 13 apylinkių. 1959 prie Panevėžio rajono prijungtos panaikintų rajonų apylinkės: po vieną Troškūnų ir Vabalninko, trys Joniškėlio. 1962 prie Panevėžio rajono prijungtas Ramygalos rajonas ir dvi Radviliškio rajono apylinkės. 4 Panevėžio rajono apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. Panevėžys nuo 1986 – respublikinio pavaldumo miestas, rajonui nepriklauso. 2000 vietoj Panevėžio rajono įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė. 2009 08 20 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 65 seniūnaitijos. 2010 įsteigta Paįstrio seniūnija. 2001 rajono savivaldybėje buvo 42 855, 2011 – 39 011, 2021 – 35 426 gyventojai.
Linų muziejus
2
Panevėžio rajono savivaldybės herbas
Upytės piliavietė (Čičinsko kalnas)
Panevėžio rajono savivaldybės žemėlapis
-Panevėžio rajonas