parabolė: F – pastovusis taškas, d – pastovioji tiesė, O – parabolės viršūnė, Ox – pagrindinė ašis
parãbolė (gr. parabolē – lyginimas), kreivė plokštumoje, gaunama kertant kūginį sukimosi paviršių plokštuma, neinančia per jo viršūnę ir lygiagrečia sukimosi ašiai. Geometriniu požiūriu parabolė yra aibė taškų, kurių kiekvieno nuotolis nuo pastovaus taško (vadinamo židinio; pav.) ir pastovios tiesės (vadinamos direktrisės) yra lygūs. Atstumas p nuo židinio iki direktrisės vadinamas parabolės parametru. Tiesė, einanti per židinį ir statmena direktrisei, vadinama parabolės pagrindine ašimi; ji yra parabolės simetrijos ašis. Descartes’o koordinačių sistemoje parabolė yra antrosios eilės kreivė reiškiama lygtimi y2 = 2px, parabolės ekscentricitetas lygus vienetui. Parabolės optinė savybė – iš parabolės židinio išėjęs šviesos spindulys atsispindi nuo parabolės ir sklinda lygiagrečiai parabolės pagrindiniai ašiai.
1751
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.