paramutacija
paramutãcija (gr. para – prie, šalia, nuo + lot. mutatio – pa(si)keitimas, permaina), vienas epigenetinių kitimų, stabiliai paveldimas epimutacijų tipas, kurį hibriduose, heterozigotose sukelia vienas alelis (paramutageniškasis) kitam (paramutabiliajam).
1956 paramutacija aptikta kukurūzuose, bet tik po 40 m. galutinai įrodytas tokio pokyčio realumas. Nustatyta, kad pakitusiame aleliniame gene yra intensyviai metilinta deoksiribonukleorūgštis (DNR), vėliau nustatyti ir chromosomos baltymų epigenetiniai pokyčiai. Paramutacijos aptiktos ir kituose organizmuose – vaisinėje muselėje (Drosophila melanogaster), žinduoliuose (pelėse).
Paramutacijos būdingos ypatingos struktūros genams. Paramutageniškasis alelis savo promotoriuje turi kartotines nukleotidų sekas, kurios inicijuoja epigenetinius procesus, reguliuoja baltymų ir trumposios interferuojančios ribonukleorūgšties (siRNR) prisijungimą.
3163
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.