paronimai

paronmai (para… + gr. onyma – vardas), panašiai skambantys, bet ne tą patį reiškiantys žodžiai. Pvz., aibė ir eibė, farmacija ir formacija, Australija ir Austrija. Paprastai paronimais laikomi tik tai pačiai kalbos daliai priklausantys žodžiai. Paronimai skiriami į retesnius absoliučiuosius (pvz., čežėti ir čiužėti) ir dažnesnius neabsoliučiuosius (pvz., aliuzija ir iliuzija, prancūzų consommer ‘sunaudoti’ ir consumer ‘sugriauti sunaikinti’, anglų collision ‘susidūrimas, konfliktas’ ir collusion ‘suokalbis’, lenkų adaptować ‘adaptuoti’ ir adoptować ‘įvaikinti’, rusų ukazyvat’ ‘nurodinėti’ ir okazyvat’ ‘suteikti’), skolintinius (kampanija ir kompanija, faktūra ir fraktūra) ir neskolintinius (abuojas ir abejingas, grakštus ir graikštus, naudingas ir nuodingas), bendrašaknius (signifikatas ir signifikantas) ir nebendrašaknius (kirpti ir pirkti, rašytojas ir prašytojas, anglų runnel ‘upeliukas, griovys’ ir tunnel ‘tunelis’). Kitaip nei sinonimai, paronimai negali būti pakeičiami vienas kitu (išimtis gali būti absoliutieji paronimai, kurie artimi sinonimams), bet dėl panašaus skambėjimo šnekoje dažnai painiojami arba vartojami sąmoningai kalambūruose ir kaip stilistinė priemonė (paronomazija) literatūroje.

2271