Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos

Parỹžiaus susitarmas dėl klmato kaitõs, teisiškai privaloma tarptautinė sutartis, priimta 2015 12 12 Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių 21-ojoje konferencijoje. Susitarimą priėmė 196 šalys. Jis įsigaliojo 2016 11 04 – praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai mažiausiai 55 Konvencijos šalys, iš viso išmetančios ne mažiau kaip 55 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, deponavo savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus Jungtinių Tautų Depozitarijui.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos buvo 20 metų tarptautinių derybų, per kurias siekta visuotinio klimato kaitos susitarimo, rezultatas. 2020 turėjo baigti galioti Kioto protokolas, pagal kurį ekonomiškai stiprios šalys įsipareigojo mažinti savo išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Atsižvelgiant į ribotą šalių dalyvavimą Kioto protokole buvo reikalingas naujas susitarimas, kuris apibrėžtų veiksmus po 2020.

Įsipareigojimai

Paryžiaus susitarime išdėstyti ekonomiškai stiprių ir ekonomiškai silpnų šalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimo įsipareigojimai. Prieš Paryžiaus klimato konferenciją ir jos metu šalys pateikė išsamius nacionalinius kovos su klimato kaita veiksmų planus, kuriais numatyta sumažinti jų išmetamų teršalų kiekį. Susitarimu valstybės buvo paragintos kuo skubiau pasauliniu mastu pradėti mažinti emisijas, pripažįstant, kad silpnai išsivysčiusiose šalyse šis procesas užtruks ilgiau. Valstybės susitarė užtikrinti, kad vidutinės globalios oro temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio (1750) temperatūra, ir stengtis, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C. Norint pasiekti šį tikslą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet turi būti mažinamas 5–7 %.

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos dalyviai (iš kairės į dešinę): E. Peña Nieto, F. Hollande, A. Merkel, M. Bachelet (Paryžius, 2015)

Šalys susitarė dėl klimato kaitos švelninimo užmojų, klimato kaitos priemonių finansavimo ir įsipareigojimų solidarumo. Paryžiaus susitarimo 8 straipsnis yra susijęs su nuostoliais ir žala dėl klimato kaitos padarinių. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti ir didinti veiksmus ir paramą tokiose srityse kaip ankstyvos perspėjimo sistemos, pasirengimas ekstremaliems reiškiniams ir rizikos draudimas.

Paryžiaus susitarimo struktūra, priešingai nei daugumos tarptautinių aplinkos teisės sutarčių, yra iš apačios į viršų. Skirtingai nuo Kioto protokolo, kuriame buvo nustatyti teisinę galią turintys įsipareigojimų tikslai, Paryžiaus susitarime akcentuojamas sutarimo stiprinimas leidžia nustatyti savanoriškus ir nacionaliniu mastu pagrįstus tikslus. Konkretūs klimato tikslai yra politiškai skatinami, o ne teisiškai privalomi. Pagal tarptautinę teisę yra nustatyti tik procesai, reglamentuojantys šių tikslų ataskaitų teikimą ir peržiūrą.

Vyriausybės susitarė kas 5 m. teikti ataskaitas apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių vykdymą ir kitų prisiimtų tikslų įgyvendinimą, kad pagal mokslininkų išvadas būtų iškeliami dar didesni tikslai ir pakartotinai įvertinamas užsibrėžtų tikslų ambicingumas. Šalys sutiko viena kitą ir visuomenes informuoti, kaip sekasi įgyvendinti savo tikslus. Europos Sąjungos ir kitos ekonomiškai stiprios šalys pažadėjo toliau finansiškai remti ekonomiškai silpnas šalis, kad padėtų joms sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padidinti atsparumą klimato kaitos poveikiui (Lietuva priklauso Klimato kaitos konvencijos I priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų ir paramą teikia savanoriškai).

Susitarimas davė aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškus projektus – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių), didelio energetinio efektyvumo, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimo.

Veiksmai

Iš 197 Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių 189 šalys yra Paryžiaus susitarimo dalyvės. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ratifikavo susitarimą 2019 09 03, tačiau 2019 11 04 JAV vyriausybė pranešė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui apie savo sprendimą atsisakyti susitarimo (JAV išstojimas įsigaliojo 2020 11 04). JAV prezidentas J. Bidenas pirmąją savo pareigų dieną, 2021 01 20, pasirašė vykdomąjį raštą dėl JAV grįžimo į Paryžiaus susitarimą. Pasibaigus nustatytam 30 dienų laikotarpiui (2021 02 19) JAV vėl tapo teisėta Paryžiaus susitarimo dalyve (JAV išmeta apie 13 % viso pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio). Tačiau JAV prezidentas D. Trumpas pirmąją savo pareigų dieną, 2025 01 21, pasirašė sprendimą dėl JAV pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.

Per pastarąjį dešimtmetį keturi pagrindiniai teršėjai (Kinija, JAV, Europos Sąjungos 27 šalys ir Indija) išmeta daugiau kaip 55 % visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, neįtraukiant išmetamų teršalų, susijusių su žemės naudojimo pokyčiais, pvz., miškų kirtimu. Pastaraisiais metais visų šių šalių, išskyrus Europos Sąjungą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio emisijos didėja po 1,3–5,5 % per metus (Europos Sąjungoje mažėja po 1 % per metus).

Europos Sąjungai siekiant iki 2050 įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą Europos Vadovų Taryba 2020 patvirtino privalomą Europos Sąjungos tikslą – užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2030 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio grynasis sumažinimas Europos Sąjungoje sudarytų ne mažiau kaip 55 %, palyginti su 1990.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos yra tarpinė grandis tarp šiuo metu vykdomos politikos ir anglies dioksido atžvilgiu neutralios ūkinės veiklos 21 a. pabaigoje. Pagal mokslininkų skaičiavimus, iki 2050 privaloma sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio emisijas 40–70 %, palyginti su 2010.

1163