patalkỹs, vaišės ir pasilinksminimas po talkos.
Lietuvos kaime nuo seno patalkiai dažniausiai buvo rengiami po didžiausių žemės ūkio darbų – rugiapjūtės, bulviakasio, kūlimo, linamynio, linabrukčio, Dzūkijoje – ir po plunksnų plėšymo talkų. Darbą baigus vakare arba iki vidurnakčio patalkys trukdavo iki ryto, baigus auštant – iki pavakarės. Talkininkai dažniausiai persirengdavo atsineštais geresniais drabužiais. Pasivaišinus šviežių bulvių plokštainiu (kugeliu) su spirgučiais, dažniausiai šviežia virta aviena, gira, naminiu alumi ar stipresniu gėrimu būdavo linksminamasi – šokama, žaidžiama įvairius žaidimus, pokštaujama. Šokius daug kur pradėdavo šeimininkai, grodavo jų pasamdytas muzikantas. Į patalkį pasišokti ateidavo ir talkoje nebuvusių kitų kaimų vaikinų; merginoms ir moterims nekviestoms eiti į patalkį nederėjo. 20 amžiaus viduryje kolektyvizavus Lietuvos žemės ūkį patalkio papročiai nunyko. Kai kur Suvalkijoje iki 21 amžiaus pradžios išliko paprotys po bulviakasio talkos rengti patalkio vaišes su tradiciniu patiekalu – šviežių bulvių kugeliu su mėsa.
bulviakasio talkininkai pietauja (Baltoji Vokė, Šalčininkų rajonas, 1959 10 01, fotografas Jurgis Dovydaitis; © Lietuvos literatūros ir tautosakos intitutas)
A. Vyšniauskaitė Lietuvių linininkystės papročiai / Iš lietuvių kultūros istorijos 1983 t. 12.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.