pãtentas (lot. patens, kilm. patentis – atviras, aiškus), valstybės ar savivaldybės išduotas leidimas fiziniam asmeniui arba įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, tam tikrą laikotarpį vykdyti konkrečios rūšies (pavyzdžiui, prekybos turguje ar kioske, statybos ir remonto darbų, drabužių siuvimo ir taisymo, vertimų) individualią verslo veiklą. Įsigijęs patentą individualus verslininkas atleidžiamas nuo pajamų ir pelno mokesčių.
LIETUVOJE verslo veiklą pagal patentą 1990–2000 galėjo vykdyti individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, neturinčios juridinio asmens teisių, 1995–2002 – ir fiziniai asmenys. Patento įsigijimas tapo viena populiariausių smulkiojo verslo organizavimo formų. Patentus išduodavo teritorinės mokesčių inspekcijos ribotam laikui (ne ilgiau kaip kalendoriniams metams). Mokestis už patentą buvo mokamas iš anksto, šio mokesčio vidutinius, minimalius ir maksimalius tarifus nustatė Vyriausybė (jų dydis skyrėsi priklausomai nuo vykdomos verslo veiklos rūšies, įmonės darbuotojų ir filialų skaičiaus), o galutinį tarifą, atsižvelgiant į asmens socialinę padėtį, – savivaldybė, kurios teritorijoje buvo įregistruota įmonė ar nuolat gyveno fizinis asmuo. 2003 patentus pakeitė verslo liudijimai.
2271