patikõs fòndas (angl. trust fund), juridinis subjektas, kuriam priklauso nurodyto asmens (ar asmenų) naudai perduotas tam tikras turtas (asmens, įmonės ar jų grupės) ir kuris valdo turtą to naudos gavėjo (ar gavėjų) naudai. Patikos fondas nėra nei įmonė, nei turtas, tačiau pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą jis gali būti prilygintas juridiniam asmeniui.
Patikos fondą įsteigia asmuo (patikėtojas), kuris dalį ar visą savo turtą (nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas, grynuosius pinigus, vertybinius popierius, intelektinę nuosavybę, meno kūrinius ar kita) perduoda fondui. Patikos fondui valdyti patikėtojas paskiria patikėtinį (fizinį asmenį ar įmonę), nustato fondo valdymo taisykles, nurodo naudos gavėjus (pvz., perduodamo turto savininkus, artimuosius, labdaros organizaciją), kurie turi teisę į patikos fondui perduoto turto teikiamą naudą (periodiškai, įvykdžius tam tikras sąlygas, atėjus tam tikram laikui, tam tikram tikslui ar kitais atvejais; fiksuotą sumą, tam tikrą dalį ar visą turtą). Patikėtinis priima su fondui perduotu turtu susijusius sprendimus, atsako už tinkamą to turto paskirstymą ir administravimą. Patikos fondui perduotas turtas nuosavybės teise jau nebepriklauso patikėtojui, tačiau patikėtojas netiesiogiai (per patikėtinį) gali turtui daryti įtaką.
Patikos fondą dažniausiai kuria daug turto turintys asmenys ir šeimos, kai norima kaupti turtą paveldėtojams, užtikrinti privatumą (fondui perduotas turtas neatsispindi turto deklaracijose), planuoti išlaidas, mokesčių mokėjimą (pvz., įsteigus patikos fondą šalyje, kur mažesni mokesčiai), valdyti turtą ir investicijas iš jo (pvz., norint apsaugoti turtą skyrybų atveju), aprūpinti neveiksnius artimuosius, apsaugoti turtą nuo praradimo (pvz., žlugus verslui, susidarius skoloms), iššvaistymo (pvz., neatsakingai elgiantis įpėdiniams) ar kitais tikslais. Kadangi patikos fondui perduotas turtas nuosavybės teise jo perdavėjui nebepriklauso, į tą turtą negali pretenduoti kreditoriai, antstoliai, skolų išieškotojai, jis negali būti parduodamas iš varžytynių.
Patikos fondai būna atšaukiami (patikėtojas turi galimybę pakeisti sutartį ar atšaukti fondą) ir neatšaukiami (nieko negalima keisti be naudos gavėjų sutikimo).
Patikos fondai atsirado viduriniais amžiais Anglijoje. Tokie fondai veikia bendrosios teisės sistemai priklausančiose šalyse – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir daugumoje kitų Tautų Sandraugos šalių. Kontinentinės teisės sistemos šalyse (žemyninėse Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje), t. p. Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse jie nesteigiami. Kai kuriose kontinentinės teisės šalyse (pvz., Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose) pripažįstami užsienyje įsteigti patikos fondai, remiantis 1985 (įsigaliojo 1992) Hagos konvencija dėl patikos fondams taikytinos teisės ir jų pripažinimo (Lietuva iki 2024 nebuvo jos ratifikavusi), bet jie nėra valdomi pagal nacionalinę teisę.