pavanà (it.), senovinis porinis šokis. Muzikinis metras 4/4, 4/2, kai kada 7/8; tempas vidutinis arba lėtas. Italų ar ispanų kilmės. 16 a. šokta per iškilmes, vestuves ir kitomis progomis. 16–17 a. paplito kaip instrumentinė pjesė (liutniai, klavišiniams instrumentams, instrumentiniams ansambliams). Instrumentinėse siuitose po pavanos sekdavo kontrastingo charakterio (greitas, trejinio metro) šokis, dažniausiai saltarelas, piva, galjarda; pastaroji neretai grindžiama pavanos melodijos variantu.
Senovinių pavanų yra anglų kompozitorių virginalininkų W. Byrdo, O. Gibbonso, J. Dowlando, J. Bullio, vokiečių kompozitorių S. Scheidto, J. H. Scheino kūryboje. 19–20 a. pavanas kūrė G. Fauré, C. Saint‑Saënsas, M. Ravelis, A. Schönbergas, R. Vaughanas Williamsas, S. Prokofjevas.
660
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.