pelãzgai (gr. Pelasgoi), vieni seniausių Graikijos gyventojų.
Iki atsikraustant graikams gyveno Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje, Egėjo jūros salose, Tesalijoje, Epyre, Kretoje, Mažosios Azijos vakarų pakrantėje. Bronzos amžiaus pradžioje į žemyninę Graikiją iš šiaurės ir rytų atsikėlus achajų gentims pelazgai ilgainiui su jomis sumišo.
Senovės graikų autoriai pelazgais vadino tautą ar keletą tautų, kurios gyveno Graikijoje iki Kretos-Mikėnų kultūros suklestėjimo (1600–1100 pr. Kr.). Pelazgus aprašė istorikai Hekatajas Miletietis, Herodotas, Pausanijas, Dionisijas Halikarnasietis, savo kūriniuose minėjo poetai, dramaturgai Homeras, Hesiodas, Aischilas, Sofoklis, Euripidas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.