Pelòpas (Pelops), graikų mitų veikėjas. Dzeuso vaikaitis, Tantalo sūnus. Nužudęs Pelopą Tantalas pakvietė dievus į puotą ir pavaišino juos patiekalais iš Pelopo mėsos. Pasipiktinę dievai atsisakė vaišių ir liepė Hermiui grąžinti Pelopą į gyvenimą. Hermis įvykdė dievų valią: sumetė Pelopo kūno dalis į katilą su verdančiu vandeniu; iš katilo išlipo nepaprasto grožio jaunuolis. Vieną jo petį, kurį buvo suvalgiusi Demetra, susimąsčiusi apie dingusią dukterį Persefonę, teko padaryti iš dramblio kaulo; nuo tada Pelopo palikuoniai ant kairiojo peties turėjo baltą dėmę.
Iš tėvo Pelopas paveldėjo Sipilą, bet dėl Trakijos valdovo Ilo spaudimo turėjo pasitraukti į Graikiją. Pelopo globėjas Poseidonas padovanojo jam auksinį kovos vežimą, pakinkytą sparnuotais žirgais; virš jūros žirgai lėkė taip lengvai, kad vežimas nelietė bangų. Graikijoje Pelopas siekė Piso (Elidėje) valdovo Oinomajo dukters Hipodamėjos rankos; Oinomajui buvo išpranašauta, kad bus nužudytas žento, todėl jis versdavo besiperšančius jaunuolius lenktyniauti su juo kovos vežimais. Pasivijęs varžovą Oinomajas nudurdavo jį ietimi į nugarą. Iki Pelopui atvykstant į Pisą Oinomajas buvo nužudęs 12 ar 13 jaunikių. Pelopas papirko Oinomajo vadeliotoją Mirtilą, pažadėjęs atiduoti pusę karalystės. Mirtilas pakeitė Oinomajo vežimo metalinį kaištį vaškiniu; per varžybas kaištis ištirpo ir Oinomajas žuvo. Norėdamas atsikratyti negarbingos pergalės liudytojo ir netesėti pažado, Pelopas nustūmė Mirtilą į jūrą. Krisdamas Mirtilas prakeikė Pelopą ir jo giminę. Šis prakeiksmas ir Mirtilo tėvo Hermio pyktis lėmė Pelopidams – Atrėjui, Tiestui ir jų palikuoniams – begalę kančių.
Mitas atskleidžia senovės Graikijos ir Mažosios Azijos ryšius.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.