pentlanditas
pentlandtas (pagal airių gamtininko J. B. Pentlando pavardę), sulfidų klasės mineralas (Ni,Fe)9S8. Kristalai kubinės singonijos, dažniausiai sudaro grūdėtus arba masyvius agregatus, kartais – intarpus pirotine. Spalva gelsvai rusva, bronzinė. Bruožas (miltelių spalva) žalsvai juodas. Neskaidrus. Blizgesys metalo. Skalumas tobulas. Kietumas 3–4. Tankis 4500–5000 kg/m3. Trapus. Geras elektros laidininkas. Kobalto turinti atmaina vadinama kobaltpentlanditu. Susidaro bazinės magmos likvacijos metu; oksidacijos zonoje virsta anabergitu, nikelio sulfatais. Pentlanditas vienas svarbiausių nikelio rūdos mineralų. Randamas kartu su kitais sulfidais (chalkopiritu, magnetitu, pirotinu) bazinėse ir ultrabazinėse magminėse uolienose (gabruose, norituose, peridotituose, piroksenituose). Didžiausi telkiniai yra Italijoje, Kanadoje (Sudbury), Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje (Bushveldo kompleksas), Rusijoje (Kolos pusiasalis, Norilskas), Vokietijoje.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.