peonãžas (isp. peón < lot. pes, kilm. pedis – pėda), dvarininko ar įmonininko teisė naudotis jam įsiskolinusio asmens darbu. Valstietis, samdinys ar padienininkas tampa peonu, kai dvarininkui ar įmonininkui įsiskolina tiek, kad šie už skolas gali neribotą laiką naudotis jo darbu. Atsirado 16 a. antroje pusėje Ispanijos kolonijose Amerikoje. Buvo paplitęs 17–18 amžiuje. Pakitęs peonažas išliko iki 20 a. pradžios.
-peonas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.