pergòlė (it. pergola < lot. pergula – priebutis, priestatas), sodo arba parko statinys – pavėsinė su 2 eilėmis stulpų ar kolonų, laikančių lengvas sijas ar treliažą. Paprastai apželdinta vijokliniais augalais (vynmedžiais, rožėmis). Statoma iš medžio, akmens. Žinota jau senovės Egipte. Paplito 16–17 a. itališkuosiuose ir prancūziškuosiuose parkuose.
pergolė Montfortės soduose Valensijoje (1859, kraštovaizdžio architektas Sebastiánas Monleónas Estellésas, po 1940 sodus atkūrė kraštovaizdžio architektas Javieras Winthuysenas Losada)
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.