Pèrmės skulptūrà, medinės polichrominės religinės tematikos skulptūros, 17 a.–20 a. pradžioje anoniminių dailininkų kurtos šiaurės vakarų Pauralėje (Permės krašte, Rusija). Jos dažniausiai darytos iš pušies (rečiau – iš eglės, liepos, beržo), dažytos tempera. Įtakos Permės skulptūrai turėjo vietos pagoniškos skulptūros tradicijos, Maskvos ikonų mokykla, nuo 18 a. – baroko dailė, Vakarų Europos ikonografiniai tipai. Būdinga apibendrinta drabužių ir detali galvos modeliuotė, išraiškingi veidai, liudijantys gilią krikščionybės idėjų pajautą; veiduose ryšku komių permiečių, vogulų ir kitų vietinių tautų bruožai. Paplitę Permės skulptūros ikonografiniai tipai – Kenčiantis Kristus, Nukryžiuotasis, šv. Mikalojus, šv. Paraskevė. Nepaisant Sinodo draudimo Permės skulptūra eksponuota cerkvėse (kartais – varpinėse, koplyčiose), kurį laiką net buvo drausta Permės skulptūrą kurti.
Nuorodos