persų kilimai

kašanas (šilkas, metalizuoti siūlai, 16 a. antra pusė; Iranas, manoma, Kašanas)

pesų klimai, daugiausia rištiniai kilimai, audžiami nuo senų laikų Persijos (dabar Iranas) teritorijoje. Persų kilimai rišami iš vilnos, šilko, medvilnės, tauriųjų metalų siūlų persiškuoju, rečiau turkiškuoju mazgu. Iš kitų rytietiškų kilimų (Kaukazo kilimai, turkmėnų kilimai, turkų kilimai) išsiskiria subtiliu koloritu, smulkiu ir sudėtingu ornamentu. Pagal kompoziciją persų kilimai skirstomi į medalionų (su vienu ar keliais medalionais centre), gėlių (marginti stilizuotu augalų ornamentu), medžioklės (su žvėrių ir žmonių figūrėlėmis, primena persų miniatiūras), sodų (plokštuma padalyta į stačiakampius, dekoruotus augalų motyvais), lenkų kilimus (austi Abiejų Tautų Respublikos didikų užsakymu, kai kurie su jų herbais), kita. Pagal gamybos centrų pavadinimus skiriami: ardabilai, chorasanai, heratai, isfahanai, kermanai, kašanai, tebrizai, kiti.

Spėjama, kad ankstyviausias pasaulyje išlikęs rištinis kilimas (5 a. pr. Kr.), rastas Pazyryko pilkapiuose (Ulagano rajonas, Altajaus Respublika, Rusija), yra išaustas Persijoje. Vertingiausi – 16–18 a. persų kilimai. 19 a. jų gamyba sumenko. Persų kilimai audžiami iki šiol pagal senuosius pavyzdžius rankomis ir mašinomis. 2008 Irano kilimai sudarė 30% pasaulio rištinių kilimų rinkos.

E. Sakhai The Story of the Carpets London 1993.

2972