Stučka Pēteris (Pėteris Stučkà) 1865 07 26Koknese 1932 01 25Maskva, Latvijos socialdemokratų ir komunistų veikėjas. Teisininkas. 1888 baigė Sankt Peterburgo universitetą. „Naujosios srovės“ vienas veikėjų, 1888–91 ir 1895–97 su J. Rainiu redagavo laikraštį Dienas lapa. Už marksizmo propagavimą 1897 suimtas, ištremtas į Vitebską, vėliau į Slobodską ir Viatką (iki 1903). Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos vienas kūrėjų, 1904–05 jos centro komiteto narys. Jo pastangomis partija 1906 susijungė su Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (tapo jos regionine organizacija – Latvijos socialdemokratija). Nuo 1907 veikė Sankt Peterburgo bolševikų organizacijoje, bendradarbiavo su laikraščiu Pravda. Nuo 1917 03 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Petrogrado komiteto ir Petrogrado tarybos vykdomojo komiteto narys. Dalyvavo Spalio perversme. 1917 11–12 ir 1918 03–08 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos teisingumo liaudies komisaras, 1919–20 komisaro pavaduotojas. 1918 12–1920 01 marionetinės bolševikinės Latvijos vyriausybės vadovas. 1919–20 Rusijos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto narys. 1920–32 Latvijos komunistų partijos centro komiteto užsienio biuro pirmininkas, Komunistų internacionalo vykdomojo komiteto narys, 1924–32 Tarpt. kontrolės komisijos pirmininkas. 1923–32 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Nuo 1929 Maskvos universiteto profesorius. 1931 Sovietinės teisės instituto vienas steigėjų, 1931–32 direktorius; jam vadovaujant parengta ir išleista Valstybės ir teisės enciklopedija (Ėnciklopedija gosudarstva i prava 3 t. 1925–27).
2338