pieno rūgštis

peno rūgšts, 2‑hidroksipropãno rūgšts, CH₃CH(OH)COOH, monokarboksirūgštis. Molekulinė masė 90,1. Bespalviai kristalai. Yra 2 optiškai aktyvios D(–) ir L(+) formos ir optiškai neaktyvus racematas (lydymosi temperatūra 18 °C). Labai higroskopiški bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje, etanolyje, dietileteryje. Oksiduojama dažniausiai skyla, redukuojama virsta propano rūgštimi. Sudaro pieno rūgšties druskas ir esterius – laktatus. Pieno rūgšties yra rūgusiame piene, raugintuose kopūstuose, brandinamuose sūriuose, silose. Žmogaus ir gyvūnų audiniuose susidaro skylant glikogenui, ypač daug intensyviai dirbant, sportuojant. Gaunama hidrolizuojant 2‑chlorpropano rūgštį ir jos druskas (100 °C), acetaldehidui reaguojant su anglies monoksidu (200 °C, 2 MPa). Naudojama maisto, odų, tekstilės pramonėje, vaistams, plastifikatoriams gauti, organinėje sintezėje; etillaktatas ir butillaktatas – celiuliozės esteriams, pokostui, aliejams tirpinti.