Pierre Jean Georges Cabanis

Cabanis Pierre Jean Georges (Pjeras Žanas Žoržas Kabansas) 1757 06 05Cosnac (Corrèze’o departamentas) 1808 05 05Meulan-en-Yvelines (Yvelines’o departamentas), prancūzų filosofas, materializmo atstovas. É. B. de Condillaco mokinys. Prancūzų akademijos narys (1803). 1773 tapo vyskupo I. J. Masalskio sekretoriumi, su juo 1773–75 keliavo po Lenkiją ir Vokietiją. 1784 baigė mediciną Paryžiaus universitete. Nuo 1795 dėstė Paryžiaus universiteto Medicinos mokykloje. Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu nuo 1798 buvo parlamento Penkių šimtų tarybos, vėliau Seniūnų Tarybos narys, ėjo Paryžiaus ligoninių administratoriaus pareigas, inicijavo ligoninių, medicinos mokyklų ir kitas reformas.

Pierre Jean Georges Cabanis (dailininkas Ambroise Tardieu)

Pažiūros

Pažiūroms įtakos turėjo J. Locke’as. Žmogų suprato kaip vieningą ir materialią būtybę, pagrindinį vaidmenį skyrė jutimams, kuriuos suvokė kaip fizinius reiškinius. Anot P. J. G. Cabaniso, jutimai yra sąmoningų ir nesąmoningų psichologinių reiškinių priežastis. Mąstymą laikė fiziologiniu reiškiniu, smegenų funkcija. Jo filosofija turėjo įtakos medicinos ir psichologijos mokslų plėtotei. Vienas evoliucijos teorijos biologijoje pradininkų, turėjo įtakos J.-B. de Lamarckui.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Ligoninių apžvalga (Observations sur les hôpitaux 1790), Apie medicinos tikslumo laipsnį (Du degré de certitude de la médecine 1798), Apie žmogaus kūniškumą ir sąmonę (Rapports du physique et du moral de l’homme 1802), Žvilgsnis į revoliucijas ir medicinos reformą (Coup d'oeil sur les révolutions et sur la réforme de la médecine 1804), Laiškas Faurieliui apie pirmąsias priežastis (Lettre à Fauriel sur les causes premières 1807).