Piet salà (South Island), sala Ramiajame vandenyne; Naujosios Zelandijos didžiausia sala. Plotas 151 215 km2. Apie 1,19 mln. gyventojų (2020). Nuo Šiaurės salos skiria Kuko sąsiauris, nuo Stewarto salos – Foveaux sąsiauris.
Pietų salos kraštovaizdis ties Ohau ežeru
Kranto linija vingiuota, pietvakariuose išraižyta fjordų. Didžiąją Pietų salos dalį užima Pietų Alpės (aukščiausia viršūnė – 3754 m, Kuko kalnas). Rytinė pakrantė yra aliuvinė Canterbury lyguma, pietrytinė – Southlando žemuma ir Otago plynaukštė. Dažni žemės drebėjimai. Klimatas vidutinių platumų jūrinis, šiaurėje – subtropinis. Upių tinklas tankus; jos trumpos, sraunios, vandeningos (didžiausios – Clutha, Waitaki, Rakaia). Daug tektoninių ledyninių ežerų (didžiausi – Pukaki, Te Anau ežeras, Wakatipu). Kalnų šlaituose auga mišrieji ir notofagų miškai. 9 nacionaliniai parkai; 4 nacionalinių parkų (Aspiringo kalno, Fjordlando nacionalinis parkas, Kuko kalno ir Westlando) grupė (Te Wahipounamu) Pietų salos pietvakariniame krante – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1990).
Kasama akmens anglys, auksas. Žemumose intensyvi augalininkystė ir gyvulininkystė. Turizmas. Didžiausi miestai – Christchurchas ir Dunedinas; juose yra jūrų ir oro uostai.
Pietų salą atrado A. J. Tasmano vadovaujama ekspedicija (1642–43).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.