Pietų Sudano švietimas

Piet Sudãno švietmas

Paskelbus nepriklausomybę (2011) įkurtos Švietimo ir ugdymo (tvarko ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį ugdymą ir suaugusiųjų švietimą) ir Aukštojo mokslo, mokslų ir technologijų (tvarko aukštąjį mokslą) ministerijos. 2011 dauguma (80 %) gyventojų buvo neraštingi. Dėl mokyklų trūkumo (daug jų sugriauta per pilietinius karus) pamokos vyksta po atviru dangumi. Daugiausia mokoma anglų kalba. Švietimo sistema sudaryta pagal Sudano švietimo (Sudanas. ŠVIETIMAS) sistemą. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro ikimokyklinis ugdymas (vaikams iki 6 m.), nemokama ir privaloma aštuonmetė pradinė mokykla (6–13 m. vaikams), mokama keturmetė vidurinė mokykla (14–18 m. jaunuoliams). 2013 buvo 186 ikimokyklinės įstaigos (iš jų – 145 privačios), 22 120 vaikų, 650 pedagogų, 452 pradinės mokyklos (iš jų – 175 privačios), 136 400 mokinių, 3820 mokytojų, 55 vidurinės mokyklos (iš jų – 26 privačios), 13 540 mokinių (38,5 % mergaičių, 61,5 % berniukų), 740 mokytojų. 2013 veikė 189 suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos. Baigusieji vidurinę mokyklą gali toliau mokslus tęsti trimetėje profesinėje ir technikos (18–20 m. jaunuoliams) arba keturmetėje aukštojoje mokykloje. 2013 buvo 32 profesinės ir technikos mokyklos, 2870 studentų, 170 dėstytojų, 12 aukštųjų mokyklų (iš jų – 5 valstybinės), apie 25 000 studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Džuba nacionalinis (įkurtas 1977), Bahr El‑Ghazalo (Wau mieste), Aukštojo Nilo (Malakale; abu įkurti 1991), Johno Garango memorialinis (įkurtas 2006 Bore), Pietų Sudano katalikiškasis (įkurtas 2008 Džuboje ir Wau), Rumbeko (įkurtas 2010), Šiaurės Bahr El‑Ghazalo (įkurtas 2011 Aweilyje) universitetai. Veikia aukštųjų mokyklų bibliotekos.

Pietų Sudano kultūra

2271

Pietų Sudanas

Pietų Sudano gamta

Pietų Sudano gyventojai

Pietų Sudano konstitucinė santvarka

Pietų Sudano partijos ir profsąjungos

Pietų Sudano ginkluotosios pajėgos

Pietų Sudano ūkis

Pietų Sudano istorija

Pietų Sudano žiniasklaida