Piet Žemutnė Kalifòrnija (Baja California Sur), valstija Meksikos šiaurės vakaruose, Kalifornijos pusiasalio pietinėje dalyje, tarp Ramiojo vandenyno (vakaruose) ir Kalifornijos įlankos (rytuose).
Plotas 73 677 km2. 798 500 gyventojų (2020). Centras – La Pazas (250 100 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Cabo San Lucasas (202,7), San José del Cabo (136,3), Ciudad Constituciónas (43,8).
Prie Pietų Žemutinės Kalifornijos krantų daug nedidelių salų. Paviršius rytuose ir pietuose kalnuotas (Sierra de la Gigantos, Sierra de Santa Lucijos, Sierra de San Lázaro kalnagūbriai), yra užgesusių ir veikiančių ugnikalnių; vakaruose – Magdalenos ir kitos žemumos.
Klimatas tropinis, sausas ir labai karštas (tropinių dykumų), tik valstijos pietuose drėgnas ir karštas. Prie Kalifornijos įlankos per metus iškrinta apie 100 mm kritulių, prie Ramiojo vandenyno – daugiau kaip 300 mm. Šiaurės vakaruose yra El Vizcaíno dykuma. Upės trumpos, daugiausia periodinės. Dirvožemiai šiaurės rytuose kaštonžemiai, kitur – akmenuoti kalciažemiai. El Vizcaíno biosferos rezervatas (valstijos šiaurinėje dalyje; didžiausias Lotynų Amerikoje).
Kasama fosforitai, vario rūda, akmens druska. Medvilnės apdirbimo, maisto (žuvų konservavimo, malimo) pramonės įmonės. Auginama vilnamedžiai, alyvmedžiai, cukranendrės, sorgai, kviečiai, daržovės, dirbtinai drėkinamose žemėse – vynmedžiai, datuliniai finikai, citrinmedžiai, persikai. Ekstensyviai veisiama ožkos, avys, galvijai. Žvejyba. Turizmas; San Lucaso, San José del Cabo, La Pazo pajūrio kurortai. La Pazo, San Lucaso, San Carloso jūrų uostai. Keltai iš La Pazo į Mazatláną ir Topolobampo (Meksikos žemyninėje dalyje).
Per Pietų Žemutinės Kalifornijos teritoriją eina Tijuanos (prie Jungtinių Amerikos Valstijų sienos) –San Lucaso plentas. La Pazo oro uostas. Pietų Žemutinė Kalifornija – Meksikos valstija nuo 1974.