pikė
pik (pranc. piqué < piquer – durti, smeigti), medžio dirbinių dekoravimo technika. Nedideli medžio dirbiniai (smulkioji plastika, medinės papuošalų dėžutės, šukos, tabakinės) inkrustuojami vėžlio šarvu, kartais perlamutru ar dramblio kaulu, aukso arba sidabro vielele, folijos juostele, kuri įklijuojama į išskobtą dirbinio paviršių. Pikė technika paplito 17 a. Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, išpopuliarėjo rokoko laikotarpiu Prancūzijoje, 18 a. ištobulinta Italijoje; subtilia atlikimo technika išsiskyrė Neapolio meistrai (G. Sarao, G. Savino, N. Starace).
2721
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.