pikètas (pranc. piquet), laikinas geodezinis ženklas su nustatytomis geodezinėmis koordinatėmis ir normaliniu aukščiu (atstumas nuo per geodezinių aukščių sistemos pradžią einančio sunkio lauko vienodo potencialo paviršiaus iki Žemės paviršiuje esančio taško). Piketai naudojami sudarant topografinius planus (topografiniai žemėlapiai) ir tiesiant linijinius inžinerinius statinius (kelius, kanalus, inžinerinius tinklus ir panašiai). Skiriami topografinio plano ir trasos piketai.
Topografinio plano piketai išdėstomi visoje kartografuojamoje teritorijoje tolygiais atstumais ir charakteringose vietose (taškuose, kuriuose žymiai keičiasi reljefo raižytumas). Neženklinami. Geodezinės koordinatės ir normaliniai aukščiai išmatuojami menzula, teodolitu su matuokle arba automatiniu tacheometru su prizme.
Trasos piketai naudojami tiesiant linijinius inžinerinius statinius. Žymi trasos arba niveliavimo linijos tam tikro ilgio (pvz., 100 m) horizontalias atkarpas. Esant charakteringoms trasos vietoms įrengiami tarpiniai piketai. Piketus ženklinantys kuoliukai (būna mediniai, metaliniai, plastikiniai) įkalami sulig žemės paviršiumi; ant jų statoma matuoklė. Šalia piketo įkalamas aukštesnis kuoliukas su pažymėtu piketo numeriu, kuris rodo atstumą nuo trasos pradžios (ji žymima piketu 0+00); pvz., 17+00 reiškia, kad piketas yra už 1700 m nuo trasos pradžios, o tarpinis žymuo 17+10,43 rodo, kad piketas yra už 1710,43 m nuo trasos pradžios. Normaliniai aukščiai išmatuojami geometriniu arba trigonometriniu niveliavimo metodu. Pagal piketų aukščius sudaromi trasos reljefo profiliai.
Esant reikalui sudaromi skersiniai profiliai. Tada piketai įrengiami kairėje ir dešinėje trasos pusėje. Jie ženklinami prirašant raides K ir D; pvz., 17+00D10 piketas yra dešinėje trasos pusėje už 10 metrų.