piliãvietės, lygumose įrengtų vidurinių amžių ir naujųjų laikų pilių (dažniausiai mūrinių) vietos. Tai uždari įtvirtinimai su pastatų liekanomis įtvirtinimų viduje, gynybinių statinių liekanomis pylimuose; kai kurie jų aptinkami tik archeologinių kasinėjimų metu. Nėra išorinių požymių, kurie leistų piliavietes laikyti pilimis. Lietuvoje žinoma keletas senovinių piliaviečių: Eišiškių piliavietė, Senųjų Trakų piliavietė, iš istorijos šaltinių – 14 a.–15 a. pradžios Vokiečių ordino piliavietės (Gotteswerderis, Marienwerderis, Frydeburgas, Königsburgas). Naujųjų laikų piliavietes nuo dvarviečių arba karinių žemių įtvirtinimų galima atskirti tik atlikus archeologinius kasinėjimus.
1329
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.