piliorius
piliõrius (lot. pila – kolona, stulpas), konstrukcinis statinio elementas; masyvi keturkampio arba daugiakampio skerspjūvio atrama iš tašyto akmens, plytų arba betono. Remia pastato perdangą, skliautus, kupolą. Eilėmis išrikiuoti ir arkomis sujungti pilioriai skaido pastato (dažniausiai sakralinio) vidaus erdvę į navas, rečiau – glaudžiami prie sienos. Kartais būna su baze ir kapiteliu 1. Atsirado senovės Egipto, taikyti antikos architektūroje. Paplito romanikos, gotikos, baroko, istorizmo sakraliniuose pastatuose.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.