Pilypas Neris (dailininkas G. Reni, Šv. Pilypo Nerio regėjimas 17 a. pirma pusė, freska, Naujojoje bažnyčioje Romoje)
Pilỹpas Nèris (Filippo Neri) 1515 07 21Florencija 1595 05 26Roma, italų katalikų kunigas, mistikas. Šventasis (1622, šventė – gegužės 26). Oratorionų bendruomenės įkūrėjas. Buvo auklėjamas Šv. Morkaus dominikonų vienuolyne Florencijoje. Nuo 1532 eremitas. 1533–35 Romoje dirbo privačiu mokytoju. Pradėjo filosofijos ir teologijos studijas, nebaigė. 1544 per Sekmines patyrė Šventosios Dvasios apsireiškimą. Pradėjo Romoje viešose vietose pamokslauti, skleisti katalikybę, rūpintis vargšais ir ligoniais. 1548 įkūrė pasauliečių Švenčiausiosios Trejybės broliją piligrimams ir sveikstantiems, kurios nariai ligoninėse slaugė piligrimus. 1551 įšventintas kunigu, greitai tapo žinomu nuodėmklausiu, pradėjo rengti grupines dvasines pratybas.
Pilypas Neris (dailininkas G. Reni, Šv. Pilypo Nerio regėjimas 17 a. pirma pusė, freska, Naujojoje bažnyčioje Romoje)
Susikūrus daugiau tokių grupių Pilypas Neris tapo jų vadovu, grupėse dirbusius kunigus 1552 subūrė į oratorionų bendriją. 1575 Pilypas Neris su kitais oratorionais pradėjo taikyti naujus sielovados metodus: derino pokalbius, muziką ir maldą (iš čia kilo oratorijos muzikos žanras), ypač didelę reikšmę teikė Dievo žodžio skaitymui, inicijavo piligrimines keliones į 7 Romos bažnyčias, teigė, kad išpažintis yra susitikimas su Jėzaus Kristaus meile, pabrėžė Eucharistijos reikšmę.
Padarė įtakos Tridento susirinkimui, reformavo bažnytinę muziką, sukūrė krikščioniškojo dvasingumo mokyklą, pagrįstą optimizmu, atlaidumu, paprastumu ir džiaugsmingumu.
Dailės kūriniuose vaizduojamas su arnotu. Atributai – lelija ir knyga.
1272