pinocitòzė (gr. pinō – geriu, įsiurbiu + kytos – ląstelė), skysčių patekimas į ląstelę. Prieš tai ląstelės citoplazminėje membranoje atsiranda raukšlių ir įdubimų. Į įdubimus patekusį skystį apsupa raukšlės. Susidaro pinocitozinė pūslelė. Ji atitrūksta nuo citoplazminės membranos, patenka į ląstelės vidų ir tampa vakuole. Kai į vakuolę patenka submikroskopinių dalelių arba makromolekulių, būna submikroskopinė pinocitozė, arba rofeocitozė. Pinocitozė būdinga žarnų epitelio, inkstų kanalėlių ir kitoms ląstelėms. Padeda įvairioms medžiagoms patekti į ląsteles, virškinti jas. Pinocitozę 1931 atrado W. Lewisas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.