Piotr Čaadajev

Čaadajev Piotr (rus. Пётр Чаадаев; Piotras Čaadãjevas) 1794 06 07Maskva 1856 04 26Maskva, rusų filosofas, publicistas. Rašė ir prancūzų kalba.

1807–11 studijavo Maskvos universitete. 1812–14 dalyvavo Prancūzijos–Rusijos kare. Nuo 1816 tarnavo Rusijos imperatoriškajame leibgvardijos husarų pulke prie Sankt Peterburgo. 1821 paliko karinę tarnybą turėdamas poručiko laipsnį. 1823–26 keliavo po Europą, susipažino F. W. J. Schellingu ir H. F. R. de Lamennais bei patyrė jų įtaką. Dėl socialinės kritikos Rusijos vyriausybė paskelbė P. Čaadajevą bepročiu, uždraudė spausdinti jo kūrybą.

Svarbiausiame veikale Filosofiniai laiškai (Lettres philosophiques 1831) istoriją (ir krikščionybės pagrindinį uždavinį) aiškino kaip Dievo karalystės kūrimą pasaulyje, neigė individo dorovinę ir intelektinę autonomiją. Pasak P. Čaadajevo, dorovės, pažinimo ir tiesos šaltinis yra anapus žmogaus esanti kolektyvinė sąmonė ir Dievas. Suformulavo dvi pagrindines rusų filosofijos problemas: siekį įgyvendinti utopiją ir Rusijos tautinio tapatumo paiešką.

Pirmasis ėmė svarstyti rusų nacionalinio tapatumo pobūdį, Rusijos istorijos prasmę ir galimas raidos kryptis. Rusiją laikė pasaulio raidos išimtimi. Anot jo, Rusija neturi vieningos raidos krypties, tradicijos tęstinumo, tik beprasmiškų įvykių rinkinį, nes yra atsiskyrusi nuo visuotinės – katalikų – Bažnyčios, kuri esą lėmė Vakarų Europos kultūros, mokslo pasiekimus ir gerovę. Veikale Bepročio apologija (Apologie d’un fou, išleista 1862) teigė, kad Rusijai lemta racionaliai išspręsti Vakarų civilizacijos socialinius klausimus, nes Rusija nesusaistyta tradicijų.

Piotr Jakovlevič Čaadajev (1794-1856) (dailininkas S. Kozina, aliejus, 1848, Valstybinis istorijos muziejus Maskvoje)

P. Čaadajevas turėjo daug įtakos slavofilų ir zapadnikų polemikos plėtotei, A. Chomiakovui, A. Gercenui, A. Grigorjevui, K. Leontjevui, N. Danilevskiui, V. Solovjovui ir kitiems mąstytojams.

Čiaadajev

2271