Plancko konstanta

Plancko konstanta (Plánko konstánta), h, viena pagrindinių fizikos konstantų, atspindinti mikropasaulio dėsnių specifiką. Lygi 6,62607·10^–34 J·s. Yra daugelio fizikinių dydžių išraiškose, pvz., fotono energija išreiškiama E = hν, judesio kiekis – $p=\frac{h}{\lambda }$ (čia ν – šviesos dažnis, λ – šviesos bangos ilgis). Kvantinėje teorijoje dažniau naudojama tokia Plancko konstanta: $\hslash =\frac{h}{2\mathrm{\pi }}$ (ji dar vadinama mažąja Plancko konstanta). Pirmasis 1900 savo darbuose apie juodojo kūno spinduliavimą paminėjo M. Planckas. 1916 R. A. Millikanas pirmasis Plancko konstantą nustatė eksperimentiškai.