plyno lauko investicijos

plýno laũko investcijos, investicijos į naujų objektų (gamyklų, fabrikų, elektrinių, prekybos centrų ir kitų) statybą laisvuose neužstatytuose žemės sklypuose.

Plyno lauko investicijos apima visas investuotojų pinigines ir natūrines išlaidas kuriant objektą: žemės įsigijimą ar ilgalaikę nuomą, pastatų ir statinių statybą, jų aprūpinimą inžinerine infrastruktūra ir komunikacijomis, įrangos, mašinų, transporto priemonių, kito materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimą. Plyno lauko investicijos sukuria naujas darbo vietas, diegia modernias technologijas ir pažangius vadybos metodus, ypač kai jas vykdo užsienio investuotojai, dėl to vyriausybės skatina jas pritraukti mokesčių lengvatomis, subsidijomis ir kitomis priemonėmis. Plyno lauko investicijoms nepriskiriamos reinvesticijos ar skirtingose šalyse veikiančių įmonių įsigijimai ir susijungimai.

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę plyno lauko investicijos aktyviai skatinamos, bet dėl nepakankamai išplėtotos ekonominės infrastruktūros ir kitų kliūčių didėja lėčiau nei planuota. Žymiausi plyno lauko investicijų projektai, kuriuose dalyvavo užsienio investuotojai: 1997 bendrovė Philip Morris Lietuva pastatė tabako gaminių fabriką Klaipėdoje, 1999 Jungtinių Amerikos Valstijų maisto pramonės bendrovė Mars – naminių gyvūnų maisto gamyklą Gargžduose, 2003 Suomijos ir Švedijos medienos perdirbimo bendrovė Stora Enso – didžiausią ir moderniausią šalyje Alytaus lentpjūvę, 2005 Ukrainos polietilentereftalato gamybos bendrovė Neo Group – polietilentereftalato pakuočių gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, 2010 Vokietijos stogo dangų gamybos bendrovė Eternit AG – cementinio pluošto gamyklą Naujojoje Akmenėje, 2018 Danijos langų ir durų gamybos bendrovė Dovista pastatytė langų gamyklą Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje, 2018 Vokietijos automobilių komponentų pramonės bendrovė Hella – automobilių elektronikos gamyklą, 2021 Vokietijos automobilių komponentų pramonės bendrovė Continental – elektronikos komponentų gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, 2022 bendrovė Homanit Lietuva – gamyklą prie Vilniaus, 2020 bendrovė Vakarų medienos grupė – vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, nuo 2024 bendrovė Rietuva stato surenkamųjų skydų gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje, nuo 2025 Nyderlandų koncernas Royal Cosun – alternatyvių baltymų gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (2025), 2024 pradėjo veikti Nyderlandų bendrovės Pon.Bike dviračių gamykla Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje.

2271