pnèuma (gr. pneuma < pneō – pučiu, kvėpuoju), filosofijos, psichologijos ir medicinos sąvoka, reiškianti psichikos, gyvybės funkcionavimą. Antikos filosofijoje ir medicinoje pneuma traktuota kaip materialus gyvybinis dvelksmas, gyvybės jėga, sielos vėjas, garantuojantis ir reguliuojantis gyvųjų organizmų funkcijas – augimą, judėjimą, jutimus, kvėpavimą, pulsą ir panašiai. Kartais pneuma buvo priskiriama ir kosmui, laikyta eterio ugnimi, gamtos visuotiniu principu. Vidurinių amžių psichologijoje ir fiziologijoje pneuma laikyta vadinamuoju kraujo oru – smulkiausiomis kraujo dalelėmis, sumišusiomis su oru ir reguliuojančiomis nervinius procesus.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.