pneumatolzė (gr. pneuma, kilm. pneumatos < pneō – pučiu, kvėpuoju + lysis – tirpdymas), mineralų kitimo arba kristalizacijos procesas, vykstantis dėl iš Žemės gelmėse auštančios magmos išsiskiriančių įkaitusių lakiųjų komponentų (garų, dujų) ir jų pernešamų medžiagų poveikio. Dujos arba virškritinės būsenos fluidai (skysčiai, prisotinti lakių dujinių komponentų) įsiskverbia į talpinančių uolienų poras bei plyšius ir, vykstančių cheminių reakcijų metu sukelia uolienų mineralinės ir cheminės sudėties pokyčius (metasomatizmas) arba, krentant temperatūrai – naujų mineralų kristalizaciją.
Pneumatolizės metu susidariusios uolienos ir mineralų sankaupos vadinamos pneumatolitais. Pneumatolitinės mineralizacijos produktai būna praturtinti įvairiais cheminiais elementais (ličiu, boru, beriliu, volframu, variu, molibdenu, alavu), kurių santalkos sudaro naudingųjų iškasenų telkinius.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.